Jūs įmonės atstovas?
Sportą remti verta, o ypač badmintoną. Tai aktyvus, greitas sportas, reikalaujantis ne tik fizinės ištvermės, bet ir žaibiškų taktinių sprendimų aukščiausiame lygyje. O mėgėjiškame lygmenyje badmintonas yra smagus, judrus laiko praleidimas kartu su šeima.
Prekės ženklo sąsajos su tokiomis emocijomis bei vertybėmis — tik į naudą. Be to, rėmimas yra įmonės reputacijos stiprinimas ir įvaizdžio gerinimas, visuomenei padedanti socialiai atsakinga veikla.
Nepamirškime ir mokestinės naudos!
Jei trumpai, paramai skirtas išmokas iš pelno galima atskaityti du kartus, tačiau jos neturi viršyti 40 proc. apmokestinamojo pelno.
Mokestiniai privalumai detalizuojami žemiau, na, o jei susidomėjote galimybe remti badmintono sportą, kreipkitės šiais kontaktais.
O štai ir mokestinių privalumų detalizacija:
Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.
Šiame straipsnyje nustatyta, kad vienetams, turintiems teisę teikti paramą, leidžiama iš pajamų du kartus atskaityti LPĮ nustatyta tvarka paramai skirtas išmokas, įskaitant perleisto turto, suteiktų paslaugų vertę, bet ne didesnes kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą, ankstesnių metų mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius. Paramai skirtos lėšos, didesnės kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių atskaitymus, atskaityti negalima. Iš pajamų taip pat neatskaitomos išmokos grynais pinigais, viršijančios 250 MGL (bazinės socialinės išmokos) dydžio sumą vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį.
1 pavyzdys.
Vienetas pagal ataskaitinių metų rezultatus gavo 35 000 Eur pajamų, iš kurių atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinius nuostolius lieka 25 000 Eur. Per ataskaitinį laikotarpį vienetas paramai ne grynais pinigais pervedė 15 000 Eur. Vienetas, vadovaudamasis PMĮ 28 str. 2 dalies nuostata, iš pajamų gali atskaityti tik 10 000 Eur (25 000 x 0,4) paramai skirtų išlaidų sumą, nors dviguba paramai skirtų išmokų suma – 30 000 Eur (15 000 x 2). Iš pajamų neatimta paramai skirtų išlaidų suma (5 000 Eur) į kitus metus nepersikelia.
2 pavyzdys.
Akcinė bendrovė per mokestinį laikotarpį vienam paramos gavėjui suteikė 20 000 Eur paramos grynais pinigais. Vadovaujantis PMĮ 28 str. 2 dalies nuostatomis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali būti du kartus atskaitoma 250 MGL neviršijanti 9 500 Eur (38 x 250) suteiktos paramos suma, tačiau ne didesnė kaip 40 proc. mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinių laikotarpių mokestinius nuostolius. 250 MGL viršijanti 10 500 Eur (20 000 – 9 500) grynais pinigais suteiktos paramos suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
(Už paruoštą mokestinių privalumų paaiškinimą ačiū MB "Švarus darbelis")
